life is beautiful... isn't it?

SĄŽININGA AR TIK MADINGA PREKYBA?

Picture
click for more information
Vakarų Europoje Sąžiningos prekybos judėjimas yra tapęs gero tono ženklu, šiuolaikiškos ir modernios šalies simboliu. Tuo tarpu Lietuvoje tik pavienės įmonės prekiauja Sąžiningos prekybos ženklu pažymėta produkcija, o daugeliui iš mūsų apie tai dar neteko girdėti.
Sąžininga prekyba (angl. Fairtrade) - tai prekybos partnerystė, pagrįsta dialogu, skaidrumu ir pagarba, kuria siekiama didesnio teisingumo tarptautinėje prekyboje. Tokios prekybos sistema padeda 1,5 mln. skurstančių ir nepriteklių išgyvenančių žmonių trečiojo pasaulio šalyse - Afrikoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje. Pirmosios Sąžiningos prekybos organizacijos buvo įsteigtos 1988 m. Olandijoje ir 1992 m. Jungtinėje Karalystėje. 
Tarptautinei Sąžiningos prekybos asociacijai priklauso 270 Sąžiningos prekybos organizacijų, esančių 61 šalyje. Tai gamintojai, eksportuotojai, importuotojai ir mažmenininkai, kurie siekia Sąžiningos prekybos sistema pagerinti socialiai nuskriaustų žmonių gyvenimą ir sumažinti aplinkos taršą. 
Tarptautinė Sąžiningos prekybos ženklinimo organizacija FLO (angl. Fairtrade labelling organization, daugiau http://www.fairtrade.net/) sukūrė ir nustatė standartus Sąžiningos prekybos organizacijoms bei jų priežiūros sistemą, taip pat sukūrė Sąžiningos prekybos produktų ženklinimą. Tai specialus ženklas – žalios ir mėlynos spalvos bangelės juodame piešinyje. Nuotraukoje pavaizduota keletas Sąžiningos prekybos produktų, kuriuos galima įsigyti Lietuvos didžiuosiuose prekybos centruose, pažymėtų Sąžiningos prekybos ženklu.
Remiantis naujausiais tyrimais nustatyta, kad Europoje Sąžiningos prekybos mastas nuo 2000 m. auga vidutiniškai 20 proc. per metus. Europos vartotojai ieško daugiau informacijos apie galimybę įsigyti produktus, kurie yra pagaminti ir parduodami sąžiningomis sąlygomis. Pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje sąžiningai parduodama kava apima 20 proc. visos parduodamos maltos kavos ir apie 2 proc. – Belgijoje, Danijoje, Austrijoje, Airijoje ir Vokietijoje. Tačiau kitose Europos Sąjungos šalyse - Graikijoje, Slovėnijoje, Baltijos šalyse ir Vengrijoje Sąžininga prekyba neišplėtota, o visuomenė nepakankamai informuota.
Sąžiningos prekybos organizacijos produkciją perka tiesiai iš besivystančių šalių gamintojų. Skirtingai nei kitos prekybos įmonės, kurios produkciją superka iš tarpininkų, o pastarieji iš vietinių plantacijų darbininkų mokėdami jiems pačią mažiausią kainą. Pavyzdžiui, Etiopijoje kavos augintojai priversti savo užaugintą kavą tarpininkams parduoti vos po 0,50 Lt už kilogramą, žemdirbiai vargsta ir badauja. Todėl Sąžiningos prekybos organizacijos, kurios gaminius superka tiesiai iš ūkininkų, nedalyvaujant tarpiniams supirkėjams, moka jiems sąžiningą atlygį už darbą. 
Pagal Sąžiningos prekybos sistemą, žemdirbiams, kurie tiekia produkciją Sąžiningos prekybos organizacijoms, skiriami papildomi pinigai, kurie dažniausiai įvardijami kaip „socialinės premijos“. Šie pinigai investuojami į bendruomenės vystymąsi bei gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimą. Statomos mokyklos, steigiami gydymo centrai, įrengiami švaraus vandens siurbliai. Pavyzdžiui, 1990 m. Priešvėjinėse salose (Š. Amerika) Nacionalinė ūkininkų asociacija pradėjo tiekti produkciją Sąžiningos prekybos organizacijoms. 2004 m. 17 proc. viso bananų derliaus žemdirbiai parduodavo Sąžiningos prekybos organizacijoms. Jiems buvo mokamas sąžiningas atlygis ir socialinės premijos, kurias jie bendrai nuspręsdavo investuoti į gamtos apsaugos, socialinius ir prekybinius projektus. 2000 – 2004 m. Dominykos Respublikoje Sąžiningos prekybos produkcijos gamintojai už gautas premijas mokyklose įrengė suolus, pradinių klasių mokyklai buvo nupirktas fotokopijavimo aparatas ir keturi kompiuteriai, pastatyta ikimokyklinio ugdymo įstaiga. Castle Bruce mietelyje devyniose gatvėse įrengtas naktinis apšvietimas ir pastatyti kultūros namai, kuriuose vyksta bendruomeniniai susirinkimai. Taip pat įrengtas futbolo stadionas ir kitų žaidimų aikštelės. Autobusų stotyje pastatyta priedanga nuo lietaus, kuri papuošta Sąžiningos prekybos ženklu, atnaujinta dvylika kelių ir kt.
Sąžiningos prekybos organizacijos savo gamintojams užtikrina saugumą ir stabilumą. Skatinama steigti žemdirbių kooperacijas ir kooperatyvus, nes tokiu būdu tampa lengviau konkuruoti rinkoje. Su gamintojais sudaromos ilgalaikės sutartys ir jiems užtikrinamos stabilios produkcijos supirkimo kainos. Be to, gamintojas iš Sąžiningos prekybos importuotojo gauna iki 50% išankstinio jam priklausančio užmokesčio. Žemdirbiams tai ypač svarbu, nes atėjus sėjos laikui reikia turėti papildomų išteklių. Tokiu būdu jie gali planuoti savo ateitį.  
Trečiojo pasaulio šalyse skatinama demokratinė struktūra. Žemdirbiai ir plantacijų savininkai turi vienodas teises priimant bendrus svarbius sprendimus.
Sąžininga prekyba aplinkosaugos srityje taip pat vaidina reikšmingą vaidmenį. Ūkiuose ir plantacijose nenaudojamos genetiškai modifikuotos žaliavos, pavojingos cheminės medžiagos, priešingai - skatinama ekologinė žemdirbystė. Gamyboje mažinamas energijos šaltinių, ypač neatsinaujinančių, naudojimas. Vartotojai pirkdami sąžiningos prekybos prekes ne tik paremia besivystančių šalių gamintojus, bet ir gauna kokybiškas prekes ir produktus.
Taigi Sąžininga prekyba yra ne tik žingsnis globalaus darnaus vystymosi link, bet ir būdas suvienyti skirtingas pasaulio šalis.
Daugiau apie šį judėjimą bus galima sužinoti per Sąžiningos prekybos judėjimo dienas, kurias lapkričio 13-20 d. Vilniuje organizuoja Aplinkosaugos informacijos centras ir Baltijos aplinkos forumas, o remia Nyderlandų Karalystės ambasada ir Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Daugiau informacijos www.apicentras.lt.


The most amazing GALAPAGOS ISLANDS!

The Galapagos Islands have a colorful history that includes pirates, whalers, sealers and even love and mystery As most great things in the world, the discovery of the archipelago was accidental when Tomas de Berlanga, the Bishop of Panama, was sailing from Panama to Peru. After reporting great tortoises that looked like saddles, "galapagos," to King Charles V of Spain, the islands were named. 

Probably the most famous visitor to the islands was Charles Darwin. 
1835 The Beagle visited the Galapagos Islands. Charles Darwin studied the flora and fauna. He concluded that the species, to survive, would gradually alter based on environmental conditions. In 1859, after 20 years of his life gathering supporting evidence, Darwin published The Origin of the Species by Natural Selection. 


The Galapagos Archipelago is located about 1000 km west of mainland Ecuador in the Pacific Ocean. It consists of 13 primary islands. Like many oceanic islands such as Hawaii, the Azores, and Reunion, the Galapagos are thought to be the product of a mantle plume. Mantle plumes are columns of hot rock.. These plumes rise because they are hotter and therefore less dense than the surrounding rock. Hence, the islands are the tips of volcanic cones, some still active.

The flora of the islands is equally interesting and diverse. Plants are the basis of all life within the Galapagos Islands. Of the 500 species of "higher" plants 40% are endemic. These plants combined with the 200 species of introduced plants and 500 species of mosses, lichens and liverworts give the Galapagos its complex ecosystem. The island's flora lives in specific zones. Understanding these zones helps with identification and appreciation of the flora. The Galapagos has three marked zones: the coastal zone, the arid zone, and the transition zone.

The Islands have a wide array of endemic fauna, invertebrates, birds, reptiles and a few mammals, which are native to the islands rather than introduced.

Sea turtles

The Pacific Green Sea Turtles spend most of their lives in the ocean. Adult shells grow to 1 m in length with a body weight of up to 180 kg. Males never leave the sea, but females come ashore on beaches to nest and lay eggs on several of the islands. Green Sea Turtles are an endangered species. Turtle eggs are eaten and pigs and rates frequently destroyed their nests. 


Marine iguana

Darwin called the Marine Iguana a “most disgusting clumsy lizard”, but what this creature lacks in looks is made up for by its highly honed survival skills. The Marine Iguana is the only known seagoing lizard in the world. They can dive up to 50 feet below the surface and stay there for up to a half-hour, feeding on green algae growing on volcanic rock.


Flightless Cormorant

With no natural predators and plenty of food near the shoreline, the flightless cormorant gradually lost functional wings. The bird has adapted with strong legs and webbed feet to propel it through the water in pursuit of its favorite meals, fish and small octopi. Darwin observed that wings would actually be a hindrance to large birds like the cormorant because sudden storms could catch the wings and blow the birds out to sea.

Galapagos Penguin

The Galapagos Penguin is only one foot tall, making it the smallest of the world’s penguin species. Thought penguins are typically found in colder climates, these penguins are able to survive because currents bring cold water to the island.

Galapagos Sea Lion

The Galapagos sea lion has a smaller body than its cousin, the California sea lion. They live in large colonies with one bull (male) and about 30 cows (female). The bull keeps watch over his coastline territory like a border patrolman, constantly fighting off would-be invaders. Bulls without territory live in bachelor colonies.


Blue-footed Booby

These birds are one the most fascinating animals on the island. Booby is thought to have come from the Spanish word bobo, or clown, indeed, these birds’ large blue feet are clown like, especially during courtship, when males proudly display their feet to females in a slow-motion goose step.


Darwin’s finches

What would the Galapagos be without Darwin’s finches? The Galapagos Islands is home to 13 species of finch, belonging to 4 genera. The finches adapted to their habitat and the size and shape of their bills reflect their specializations. All of Darwin's Finches are sparrow sized and similar in appearance with gray, brown, black or olive feathers. They have short rounded wings and a rounded tail that often appears cocked to one side. Most male finch matures to a solid black color, while the females mature to a drab grayish color. Exceptions are made for the Vegetarian and Tree Finches the males never become completely black rather they have a black head, neck and upper breast. Warbler, Woodpecker and Mangrove Finches have more of an olive color. On Isla Wolf the Sharp Beaked Ground Finch is known as the "Vampire Finch" as it jumps on the backs of Masked Boobies and Red-Footed Boobies pecking at their flesh and feeding on their blood. Woodpecker and Mangrove Finch use small twigs and cactus spines as tools to dine on the larva stored in dead tree branches.



DYKUMĖJIMAS...arba ką žada dykumos?
______________________________________


Dykumos sudaro ~ 1/3 Žemės sausumos ir išlaiko apie 1/6 pasaulinės populiacijos. 
Dykumas galima suskirstyti į tokias kategorijas:

1. ypač sausos (Sachara, Sonoranas), kritulių iškrinta mažiau nei 100 mm per metus;
2. sausos (Sahelio dykuma Afrikoje) dažniausiai kritulių iškrinta daugiau nei 200 mm per metus.
3. pusiau sausos (Didžiosios Lygumos Jungtinėse Valstijose, Kalaharis Afrikoje) kritulių kiekis neviršyja 500 mm per metus.

1 bilijonas ha ypač sausų dykumų, o 5,45 bilijonus sudaro sausos, pusiau sausos ir drėgnos žemės.

Sausų žemių charakteristika:

• vandens trūkumas;
• dirvožemis neturtingas maistmedžiagėmis;
• dideli temperatūrų skirtumai tarp dienos ir nakties;
• augalai ir gyvūnai prisitaikę prie klimato kintamumo (atsparūs karščiui ir vandens trūkumui);
• mažas kritulių kiekis (nevienodas pasiskirstymas, nenuspėjamas, nedažnas).



Jau 1949 m. botanikas ir ekologas Aubreville išleido knygą, kurioje šnekėjo apie dykumėjimą, tačiau jo supratimas buvo šiek tiek kitoks (jis manė, kad kaltas vyras, dykumėjimą siejo su medžių kirtimu Afrikos tropikuose, kur jis pats dirbo, bet ne su dykumomis).
• 1977 m. – Dėl 1968-1974 m. didelės sausros Afrikos Sahelio dykumoje, kur daugiau kaip 200 000 žmonių ir milijonai gyvūnų mirė, buvo sukviesta Jungtinių Tautų Konferencija Kenijos sostinėje Nairobyje. Sudarytas pirmasis veiksmų planas kovojant su dykumėjimu.
• 1992 m. – Jungtinių Tautų Konferencija Rio de Žaneire (Brazilija). Kaip rezultatas šios konferencijos - priimta Biologinės įvairovės konvencija (1992m.) ir Jungtinių Tautų klimato kaitos konvencija (1993m.) 
• 1994 m. – Jungtinių Tautų Konvencijos priėmimas kovai su dykumėjimu (UNCCD) ir birželio 17-oji tampa Kovos su Dykumėjimu pasauline diena. Konvencija bus įgyvendinta per veiksmų programas, kurios detalizuotos penkiuose regioniniuose - Afrika, Azija, Lotynų Amerika ir Karibų jūra, Šiaurinė Viduržemio jūra, ir Centrinė ir Rytų Europa.

Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvencijos tekste, dykumėjimas apibrėžiamas kaip dirvos degradacija sausuose, pusiau sausuose ir pusiau drėgnuose rajonuose, kylanti dėl įvairių faktorių, įskaitant globalinio klimato pokyčius ir antropogeninę veiklą. To pasekoje plečiasi arba susidaro naujos dykumos. Dykumėjimas būdingas visuose pasaulio kontinentuose (išskyrus Antarktidą), ypatingai Afrikoje (į pietus nuo Saharos dykumos) ir Centrinėse Azijos dykumose.

Moksliškai tvirta ir pagrįsta informacija apie žemės degradacijos mastą leidžia sukurti įvairius metodus, veiksmų planus, padedančius kontroliuoti pasekmes. Per paskutiniuosius 25 metus palydovo vaizdai padėjo padidinti mūsų supratimą apie dykumėjimą. Tačiau ypatingai besivystančiose šalyse šiuolaikinės technikos yra mažai, nes ji brangiai kainuoja, todėl būtina rengti globalinio mąsto vertinimo ir kontroliavimo programas, diegti naują techniką.
Dykumėjimas gręsia ne tik šalia dykumų esantiems, bet ir toliau besidriekiančiuose regionuose. Dykumėjimas paprastai prasideda kaip mažas plotelis, ten kur netinkamai naudojama žemė. Galų gale taškeliai gali susivienyti į vienarūšį rajoną, bet tai neįprasta dideliu mastu. 
Dykumėjimą sukelia ne tik sausros. Sausros tikrai didina tikimybę, kad degradacijos norma padidės nedrėkintoje žemėje. Tačiau, tinkamai dirbant ir naudojant žemę po sausros periodų, kai sugrįšta lietūs, ekosistema atsistato. Bet jeigu ir per stokojančių kritulių periodus ir per lietingus periodus bus netinkamai naudojama žemė ir ja piktnaudžiaujama, tokiu atveju žemės degradacija neišvengiama. 

Augmenija ir jos įvairovė saugo dirvožemį nuo erozijos bei reguliuoja vietinį klimatą. Tačiau keičiantis klimatui ir dėl žmonių veiklos prarandama augalų bioįvairovė. Todėl dykumėjimas gali dar labiau pagreitėti. Sausumos dirvožemiuose yra daug anglies, kuri galėjo būti išleista į atmosferą dėl dykumėjimo. Kyla grėsmė dar didesniems globalinio klimato pokyčiams. Aukštesnė temperatūra gali turėti neigiamą poveikį, nes prarandama daugiau vandens nuo dirvožemio. Antra, padidėjimas anglies dvideginio atmosferoje gali sudaryti sąlygas tam tikrų augalų rūšių spartų vystymasi ir augimą, o kitų nykimą: mažės bioįvairovė.

• Netinkama drėkinimas: padidės dirvožemio druskingumas, rūgštingumas (pvz., Aralo jūra), eutrofikacija, vandens tarša;
• Vandens erozija: nuošliaužos, nuogriūvos, augalijos sumažėjimas, dirvožemio praradimas (pvz., Kenija);
• Vėjo erozija: dirvožemio netekimas (pvz., Ispanija);
• Augmenijos sumažėjimas, miškų kirtimas: sugeriama mažiau anglies dioksido, dirvožemio praradimas, sumažės dirvožemio derlingumas, jo gebėjimas išlaikyti vandenį, gali padaugėti oro dalelių, dideli dulkių debesys gali turėti poveikį ne tik dykumėjimo vietoje, bet ir už tūkstančių kilometrų nuo jų susidarymo vietos, taip paveikdami oro kokybę ir sukeldami sveikatos sutrikimus, padidėja potvynių nuostoliai, Gyvulių nuolat ėdami augalai gali išnykti ir tada suvešės nevalgomi augalai.
• Socialiniai ir politiniai dykumėjimo poveikiai. Pvz., žmonių judėjimas iš dykumėjimo paveiktų rajonų į kitus rajonus gali pabloginti miesto išsidriekimą ir sukelti vidaus socialinius, etninius ir politinius nesutarimus, pakenkti ekonomikos satbilumui. 
• Prarandama biologinė įvairovė: gamina deguonį, dalyvauja vandens ir maistmedžiagių cikluose, skaido atliekas, valo vandenį ir orą, reguliuoja klimatą, vartojami maistui, naudojami medicinoje, mokslui ir technologijai.
• Besaikis žemės nualinimas. Gamta yra taip prisitaikiusi, kad po nedidelių klimato kaitos ar antropogeninės veiklos poveikio, ji atsistato pati. Tačiau pernelyg dažnas žemės naudojimas, nualina dirvožemį, jis tampa mažiau produktyvus, atsiradus dauboms, įtrūkimams padidėja vandens ir vėjo sukeliama erozija.
• Plečiantis dykumoms, mažėjant derlingos žemės plotams bus dar sunkiau išmaitinti visą pasaulį. Gręsia badas.


Žemės degradacija nėra nauja problema, todėl dykumėjimo priežastys yra sudėtingos. Jas nusakyti kartais labai sunku, o įrodyti reikia nemažai laiko. Pavyzdžiui yra manančių, kad dykumėjimas glaudžiai susijęs su demografiniu sprogimu įvykusiu 20-ojo šimtmečio vid., kuris savo ruožtu sukėlė tam tikrą spaudimą žemei. Kita vertus dykumėjimas yra ilgas istorinis procesas, kurio pagrindu galima įžvelgti jog dykumėjimas prasidėjo prieš kelis šimtmečius sausose srityse ir turėjo tris reikšmingiausius centrus: Viduržemio jūra, Centrinė Afrika, Kinijos plynaukštė. Dar kiti mano, kad dykumėjimo procesą gali pagreitinti žymus žmonių skaičiaus sumažėjimas vietovėje, kuriai gręsia dykumėjimas, nes nebelieka žmonių kurie valdytų žemę. Pavyzdžiui, Jemene (Afrikoje) žymiai pablogėjo šlaitų terasų būklė po to kai žmonės masiškai išsikėlė iš šio miesto į kaimynines šalis. 

ANTROPOGENINIAI FAKTORIAI

1. Per daug intensyvus nuganymas - kai tam tikrame plote esančių galvijų skaičius tam tikrose klimato sąlygose yra per didelis. Dėl intensyvaus ganymo pažeidžiama dirvos augalinė danga, o tai sukelia padidintą eroziją;
2. Netinkama ir pernelyg intensyvi ariamoji žemdirbystė. Žemė per trumpai paliekama atsigavimui, yra netinkamos drėkinimo technologijos, eroziją skatinantys plūgai nelygiuose paviršiuose, netinkami augalai. Dėl to keičiasi dirvos sudėtis, intensyvėja eroziniai procesai. Dirvožemis netenka maistmedžiagių.
3. Neefektyvi irigacija išeikvoja vandenį, kuris gali sumažinti augmeniją ir padidinti dirvožemžio druskingumą ir eroziją. Per irigaciją gali užlieti dirvožemį, privesdamas prie druskingumo padidėjimo, darydamas dirvožemžius, nesugebančius palaikyti augalo vystymąsi, ir paveikti žmones ir gyvūnus.
4. Miškų kirtimas ir gaisrai;
5. Kelių transporto priemonės gali žymiai padidinti dirvožemžio praradimą trapiose dykumos aplinkose, sunaikindamos dirvožemį.
6. Urbanizacija;
7. Kasyba;

KLIMATO KAITOS FAKTORIAI

1. Klimato kaita skatina atšilimą žemėje, dirvožemio temperatūros kilimą ir savo ruožtu dar didesnį garingumą;
2. Kylant temperatūrai išdžiūva fontanai, senka upių ir požeminio vandens baseinų vanduo ir dėl to nyksta dirvožemio paviršiaus struktūra;
3. Dėl ilgiau trunkančių sausrų bus sunkiau atkurti miškus po gaisrų ir dėl to gali paūmėti dykumėjimas;

NETIESIOGINIAI FAKTORIAI

1. Gimstamumo spaudimas.
2. Politika, palaikanti neefektyvų ūkininkavimą - klajoklišką ganymą, besąlygišką neatsinaujinančių išteklių naudojimą. 


Priemonės ir būdai sumažinti dykumėjimą:

1. Reguliarus monitoringas ir duomenų rinkimas. Pvz., UNESCO MAB (man and he biosphere) studijuoja žmonių ir gamtos santykį bei žmogaus poveikį gamtai per biosferos rezervatų tinklą ir kt. The Sahara and Sahel Observatory (OSS) stebėjimai ir ilgalaikis monitoringas įvertina sausų žemių aplik Saharą biologinę būklę, nuotraukos gautos iš palydovų. Greitai gaunama informacija apie augalijos padengimą tam tikrame regione, GIS – žemėlapių sudarymas, greitas info surinkimas apie tam tikrą regioną, jo charakteristikos;
2. Sumažinti miškų gaisringumą ir greitą ugnies plitimą;
3. Organizuojami seminarai, skatinamas švietimas, leidžiama speciali literatūra, mokymas mokyklose.
4. Miškų atsodinimas; medžiai veikia kaip apsauga nuo vėjo ir aprūpina papildomais ištekliais (mediena, lapai, vaisiai, sėklos).
5. Atkurti dirvožemio derlingumą „protingai“tręšiant, kad augtų augalai. Tręšti galima dirbtinėmis trąšomis arba kompostu (pvz., mėšlas)
6. Kurti barjerus, kad užstotų vėją, pvz. pinti tvoreles iš palmių lapų, sodinti gyvatvores. Statyti terasas. Kopų dengimas šiaudinėmis grotelėmis.
7. Panaudoti vėją elektros gamybai: irigacijai reguliuoti, galvijams vandenį tiekti, vandeniui iš šulinių pumpuoti.
8. Žemės mulčiavimas. Paliekant senus lapus, stiebus nuo derliaus. Palaiko dregmę, sulaiko eroziją, padiddina dirvos derlingumą
9. Sodinti ankštinius augalus, kad žemė vėl taptų derlinga. Sėklų bankų rengimas, išrinkti tinkamiausias atspariausiais augalų rūšis;
10. Ūkininkų skatinimas sodinti valgomas, atsparias sausrai daugiametes rūšis, kurioms nereikia laistymo ar papildomo tręšimo. Ilgas būvimas augalų per sezoną trukdo erozijai viršutinio dirvos sluoksnio prie vėjo.


AFRIKA

Dykumėjimas labiausiai paveikė Afriką, kuris glaudžiai siejasi su prastomis socialinėmis ekonominėmis, mokslo, infrastruktūros, technikos sąlygomis, maisto trūkumu, skurdu, persikėlimu į kitas gyvenamąsias vietoves. Apie 18% sausos Afrikos srities yra paveikta dykumėjimo, ir didžioji dalis į pietus nuo Saharos 
Sahelio dykumos sausra l969 m. sutelkė pasaulinį dėmesį į žemės degradaciją ir privedė prie 1977 m. Jungtinių Tautų Konferencijos sukvietimo. 
• Netinkama irigacija sukėlė dirvos užliejimus ir druskėjimą Nilo Slėnyje ir Šiaurės Afrikoje, Tunise, Alžyre;
• Kasyba;
• Dėl pagerintos medicinos ir veterinarijos padidėjo žmonių ir gyvulių skaičius; į pietus nuo Saharos vis trumpiau paliekami žemės plotai pūdymui ir toliau alinami, taip pat didinami plotai. Tokia situacija Alžyre, Tunise ir Egipte.
• Medžių kirtimas dėl padidėjusio žmonių kiekio - malkoms ir pastatams, miestų plėtrai.

Alžyras ir Marokas. Problema: intensyvi žemdirbystė ir vandens trūkumas (dėl netinkamos irigacijos). Sprendimas: “The foggaras” sistema padalina vandenį oazėse. Požeminės vandens galerijose (slėnyje) kaupiasi vanduo, kuris takeliais (iš palmių kamienų, akmenų) horizontaliai tiesiog stumiamas dėl gravitacijos. 
Gambija. Problema: per daug intensyvus miškų kirtimas (nelegalus, didinti dirbamų žemių plotus) ir miškų gaisrai (dėl neapdairių bitininkų, kad medžiotojai geriau matytų gyvūnus). Sprendimas:sumažinti nelegalų medžių kirtimą ir miškų gaisrus (sodinant “the green belt”, kurie atsparūs gaisrams, greitai auga - Gmelina arborea, Anarcadium occidentale, Cassia spp.)
Muruka (Kenija) prie Thugi upės. Problema: per daug intensyvi žemdirbystė (du kart per metus sodina soras, sorgus bananas, ir kt.), labai padidėjo vandens erozija. Sprendimas: du ūkininkai: vienas prie upės kranto pasisodino bambukų plotą, o kitas ne. Po kiek laiko ten kur buvo bambukai, pakrantės neveikia vandens erozija, šaknys sustiprino žemę, o ten kur nebuvo – pakrantė žymiai paveikta ir dirbami plotai sumažėjo.

AZIJA

• Kasyba (naftos ir dujinė gamyba). 
• Netinkama irigacija sukėlė dirvožemio užliejimą, druskėjimą.
• Demografinis sprogimas.
• Gyvulių pagausėjimas ir plėtimasis į kaimus. Šuliniai buvo naudojami ganyklų ir žemių drėkinimui.
• Naikinimas augalinės dangos smėlėtose žemėse sukėlė padidintą eroziją.
Kinija (Xinjiang). Problema: perdidelis nuganymas, intensyvi žemdirbystė, medžių kirtimas, augmenijos mažinimas. Sprendimas: prie oazių sodinama “Shelterbelt” - gyvatvores, krūmus, kad neleistų vėjui išnešioti smėlio. Vidinėje oazių dalyje subrendusių medžių juostos taip pat ir miškas padės apsaugoti dirbama žemę jos plotus. Sumažins vėjo greitį, stabilizuos žemę ir neleis pustyt smėlio, medžiai suteikia šešėlį, papildomas maistas - vaisiai, sėklos, oras taps drėgnesnis dėl medžių transpiracijos. 
Kinija planuoja pastatyti 'Žalią Sieną' medžių, sudarančių daugiau kaip 4500 km per šiaurės rytų Gobio dykumos kraštą, kad sustabdytų smėlio potvynį. 
Vandeninė erozija Geltonosios upės kraštuose. Želdinama mišku, kopos stabilizuojamos naudojant iš šiaudų nupintus tinklus ir medžių sodinimu pakrantėse.
Uzbekistanas. Aralo jūra. Buvo didžiausias druskingas ežeras. Iš ežero buvo imamas vanduo laistyti medvilnės laukus ir kitus javus. Per paskutiniuosius dešimtmečius ji sumažėjo per puse. Ežero druskingumas žymiai padidėjo. Tai kelia grėsmę Barsa-Kelmes rezervatui ir susidaro daug nauju druskingų dykumų. Jose sodinami augalai (halofitai) kurie ten gali augti tam, kad pagreitinti sucesija - Halocnemun strobilaceum, Halostachys caspica, Halidium caspicum, Haloxylon aphyllum, Tamarix and Climacoptera species


AUSTRALIJA

• Iškirtus didžiulius eukaliptų plotus, kurie buvo kaip natūralūs gruntinio vandens siurbliai, padidėjo javų derlius, pagerėjo ganyklų būklė. Tačiau dirvožemyje ėmė kauptis druskos. Dėl dirvos druskėjimo pietų Australijoje buvo prarasti dideli plotai naudojami žemės ūkyje. Daugiau kaip 2,5 mln ha ankstesnės žemės Australijoje nebenaudojama dėl druskingumo.
• Žemės degradacija dažniausiai vyksta aplink ūkininkaujančias bendruomenes ir populiarius turistinius rajonus. 
• Galvijų trypimas ganyklose sudarė paviršines dirvožemio plutas, kurios sunkiai praleidžia vandenį į gilesnius dirvos sluoksnius.
• Viena iš ypatingų problemų pusiau sausoje Australijoje yra "nusiplikymo" pasirodymas, kai smėlėti paviršiniai dirvožemžiai yra nugriauti ar nuplauti, ir lėtai laidus kontrastingų struktūra (dvigubų) dirvožemžių podirvis yra statytas. Iš naujo vegetuojantis nusiplikymas yra sudėtingas, jei žingsniuose nežengia, kad konfiskuotų vandenį ant paviršiaus.
• Kasyba pagreitina vėjo eroziją ir sukelia smėlio audras, kadangi žemė aplink miestus buvo apnuoginta nuo augmenijos.
Sprendimo būdai:
• Korekcinis veiksmas buvo imtas suderintu pagrindu 1930-aisiais ir l940s, kai valstybės priėmė dirvožemžio saugojimo įstatymus ir nustatė vienetus, kad pataisytų žemės piktnaudžiavimą ir sutrukdytų tolimesniam blogėjimui. vėjas ir vandeninė erozija vis dar įvyksta, bet iki mažesnio laipsnio negu anksčiau, 


ŠIAURĖS AMERIKA

• Netinkama irigacija sukėlė dirvos druskėjimą. Druskėjimas neigiamai paveikia apie 25% drėkintos žemės Jungtinėse Valstijose ir šiek tiek daugiau Meksikoje.
• Vėjo ir vandens erozija.

PIETŲ AMERIKA

• Vandens erozija
• Vėjo erozija yra pagrindinė grėsmė pusiau sausose Pampose Argentinoje, kur judančios smėlio kopos naikino daug žemės. 
• Druskingumas ir netinkama irigacija paveikė drėkintas sritis vakarų Argentinoje, ypač palei Rio Salado, ir gausiuose siauruose drėkintuose slėniuose, kertančiuose pakrantės Peru lygumą
• Gimstamumo padidėjimas

ISPANIJA

• Medžių kirtimas sukėlė didelę vėjo ir vandens eroziją
Sprendimas didinti zoliu medziu augmenija, padidina dirvos pralaiduma, sumazina pavirsinio vandens nutakejima,gyvunu ivairove paddies, gyvulius ganyti, paddies derlingumas, sumazes erozija


 Dykumėjimas yra atkakli sausumos ekosistemos degradacija. Tai paveikia milijonus žmonių. Dykumėjimo priežastys apima socialinius, politinius, ekonominius, klimato ir antropogeninius faktorius, kurie prisideda prie neatsinaujinančių gamtos turtų naudojimo. Už dykumų ribų, dykumėjimas taip pat turi stiprius nepalankius poveikius, kaip dulkių audros, kurios kyla toli nuo dykumėjančių rajonų. Gali sukelti politines ir socialines problemas dėl žmogaus persikėlimo į kitus miestus. Kovojimas su dykumėjimu duoda daugialypę vietinę ir globalinę naudą: mažina biologinės įvairovės praradimą ir žmogaus paskatintą globalinio klimato pakeitimą.